Laura - Translation Team
1994 metais man buvo paskirtos chemoterapija
ir radioterapija vėžio gydymui. Šis gydymas mane padarė visiškai nevaisingu.
Chemoterapijos gydymo pabaigoje gydytojas pasakė, jog aš daugiau niekada
neturėsiu nė menkiausios galimybės tapti tėvu. Tuomet mane apėmė gili depresija.
Laikui bėgant supratau, jog gyvenimas tęsiasi ir skausmas po truputį ima atlėgti.
2007-ųjų metų vasarį, savo namuose aš apgyvendinau merginą iš Lietuvos, kuri
pagal ERASMUS programą mokėsi Trento miete. Ji savaitę viešėjo Milane. Mūsų
nuoširdaus pokalbio prie "risotto" (itališkas patiekalas iš ryžių) ir raudono
vyno taurės metu, ji paklausė manęs: "Ar tu žinai kas yra
CouchSurfing?" "Ne, o kas tai yra?" paklausiau. Ir tada ji papasakojo man apie šį internetinį tinklapį
ir jo bendruomenę.Tą pačią dieną aš prisijungęs prie interneto susiradau
CouchSurfing tinklapį ir užsiregistravau.
Nuo to 2007-ųjų metų vasario vakaro mano gyvenimas radikaliai pasikeitė. Aš
pradėjau priiminėti svečius savo namuose. Tai buvo žmonės iš viso pasaulio,
kurie keliavo po Italiją ir apie kuriuos aš nieko nežinojau, išskyrus tai, kas
parašyta jų interetinėse anketose ir atsiliepimuose apie juos. Toks gyvenimo
būdas man pradėjo taip patikti, kad vos per 18 mėnesių mano namuose svečiavosi
250 žmonių iš 44 skirtingų šalių.
Kai 2007-ųjų metų spalį mano namus aplankė 100-asis svečias, man kilo mintis.
Jei kievienas mano svečias būtų palikęs po 2 eurus, šandien jau būtų buvę 200
eurų! Žinoma, tai nėra daug pinigų. Ir be abejo tai prieštarauja CouchSurfing
taisyklėms (jokiu būdu negalima imti pinigų, jei tu nusprendi suteikti žmgui
nakvynę). Tačiau aš visada galiu savo svečių paklausti ar jie nori prisidėti
prie labdaringo projekto ir paaukoti 2 eurus. Juk tai daug mažiau, nei tu
išleidi pirkdamas alų ar colą. Ir galiausiai, juk tie pinigai nebūtų skirti mano
asmeninėms išlaidoms. Tai pinigai, kurie priklausytų vaikams. Jie būtų skirti
įstaigoms, besirūpinančioms vaikų įvaikinimu. Tai pdėtų man sumažinti skausmą
dėl atimtos galimybės turėti vaikų.
Manau, kad 2 eurai iš kiekvieno keliautojo nėra daug... bet 200 eurų palengvintų
vieno vaiko įvaikinimą. Aukodamas, tu gali vaikams suteikti sveikatos apsaugą,
maistą, išsilavinimą ir galbūt netgi gyvenimą šeimoje.
Šitaip projektas prasideda...
Kiekvienas, kas nori paaukoti vaikams ir duoti man bent jau 2 eurus, gaus
ženkliuką su projekto logo, mokėjimo čekį, o jo nuotrauka bus patalpinta
internetiniame tinklalapyje.
Kiekvienų kalendoriių metų pabaigoje, surinkta suma bus pervedama vienai ar
kelioms organizacijoms, (priklausomai nuo suriktos sumos) besirūpinančioms vaikų
įvaikinimu visame pasaulyje.