Laura - Translation Team

1994 metais man buvo paskirtos chemoterapija ir radioterapija vėžio gydymui. Šis gydymas mane padarė visiškai nevaisingu. Chemoterapijos gydymo pabaigoje gydytojas pasakė, jog aš daugiau niekada neturėsiu nė menkiausios galimybės tapti tėvu. Tuomet mane apėmė gili depresija.

Laikui bėgant supratau, jog gyvenimas tęsiasi ir skausmas po truputį ima atlėgti.

2007-ųjų metų vasarį, savo namuose aš apgyvendinau merginą iš Lietuvos, kuri pagal ERASMUS programą mokėsi Trento miete. Ji savaitę viešėjo Milane. Mūsų nuoširdaus pokalbio prie "risotto" (itališkas patiekalas iš ryžių) ir raudono vyno taurės metu, ji paklausė manęs: "Ar tu žinai kas yra CouchSurfing?" "Ne, o kas tai yra?" paklausiau. Ir tada ji papasakojo man apie šį internetinį tinklapį ir jo bendruomenę.Tą pačią dieną aš prisijungęs prie interneto susiradau CouchSurfing tinklapį ir užsiregistravau.

Nuo to 2007-ųjų metų vasario vakaro mano gyvenimas radikaliai pasikeitė. Aš pradėjau priiminėti svečius savo namuose. Tai buvo žmonės iš viso pasaulio, kurie keliavo po Italiją ir apie kuriuos aš nieko nežinojau, išskyrus tai, kas parašyta jų interetinėse anketose ir atsiliepimuose apie juos. Toks gyvenimo būdas man pradėjo taip patikti, kad vos per 18 mėnesių mano namuose svečiavosi 250 žmonių iš 44 skirtingų šalių.

Kai 2007-ųjų metų spalį mano namus aplankė 100-asis svečias, man kilo mintis. Jei kievienas mano svečias būtų palikęs po 2 eurus, šandien jau būtų buvę 200 eurų! Žinoma, tai nėra daug pinigų. Ir be abejo tai prieštarauja CouchSurfing taisyklėms (jokiu būdu negalima imti pinigų, jei tu nusprendi suteikti žmgui nakvynę). Tačiau aš visada galiu savo svečių paklausti ar jie nori prisidėti prie labdaringo projekto ir paaukoti 2 eurus. Juk tai daug mažiau, nei tu išleidi pirkdamas alų ar colą. Ir galiausiai, juk tie pinigai nebūtų skirti mano asmeninėms išlaidoms. Tai pinigai, kurie priklausytų vaikams. Jie būtų skirti įstaigoms, besirūpinančioms vaikų įvaikinimu. Tai pdėtų man sumažinti skausmą dėl atimtos galimybės turėti vaikų.

Manau, kad 2 eurai iš kiekvieno keliautojo nėra daug... bet 200 eurų palengvintų vieno vaiko įvaikinimą. Aukodamas, tu gali vaikams suteikti sveikatos apsaugą, maistą, išsilavinimą ir galbūt netgi gyvenimą šeimoje.

Šitaip projektas prasideda...

Kiekvienas, kas nori paaukoti vaikams ir duoti man bent jau 2 eurus, gaus ženkliuką su projekto logo, mokėjimo čekį, o jo nuotrauka bus patalpinta internetiniame tinklalapyje.

Kiekvienų kalendoriių metų pabaigoje, surinkta suma bus pervedama vienai ar kelioms organizacijoms, (priklausomai nuo suriktos sumos) besirūpinančioms vaikų įvaikinimu visame pasaulyje.

maurizio mangano